Jurbarko Vytauto Didžiojo pagrindinės mokyklos Viešvilės skyrius

          Mūsų mokykla 2017–2020 m. dalyvauja ES projekte „Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ (projekto kodas Nr. 09.1.3-CPVA-V-704-02-0001), įgyvendinamame pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

         Projekto tikslas – didinti bendrojo ugdymo įstaigų tinklo veiklos efektyvumą.      Projekto uždavinys – modernizuoti gamtos ir technologinių mokslų mokymo(si) aplinką.

         Projekto metu mokykla bus aprūpinta gamtos ir technologinių mokslų (GTM) mokymo priemonių bei įrangos komplektais pagal mokinių skaičių. Projekto įgyvendinimas prisidės prie gamtos ir technologinių mokslų populiarinimo, šių dalykų ugdymo kokybės, didins mokyklos veiklos efektyvumą.

        Projektą remia Europos Sąjungos regioninės plėtros fondas.

Informaciją apie projektą galima rasti ŠAC svetainėje: 

http://www.sac.smm.lt/projektai-ir-programos/projektai/vykdomi-projektai/es-projektai/

 

 

GEBĖJIMŲ UGDYMAS NAUDOJANTIS MOKYMO PRIEMONĖMIS, GAUTOMIS PAGAL PROJEKTĄ „MOKYKLŲ APRŪPINIMAS GAMTOS IR TECHNOLOGINIŲ MOKSLŲ PRIEMONĖMIS“

2018-2019 M.M.

1 klasėje:

PASAULIOPAŽINIMAS

TEMA: Einame per parką. Medžiai. Naudotos priemonės: petri lėkštelė, vonelė, lupos.

TEMA. Pirmieji rudens požymiai. Integruota pamoka su daile ir su II klasės mokiniais bei jų mokytoja D. Daunoriene. Naudotos priemonės: Žiūronai, lupos.

TEMA. Daiktų judėjimas. Naudotos priemonės: matavimo juosta, žirklės.

TEMA. Ką gali Elektra? Naudotos priemonės: demonstravimui panaudojau elektros grandinės rinkinį .

TEMA. Medžiagos ir jų savybės. Naudotos priemonės: Vonelė, liniuotė, svarstyklės.

TEMA. Kas šildo, o kas vėsina?. Naudotos priemonės: kaitinimo priemonės, termometras, matavimo indai.

TEMA. Stebime gamtą. Naudotos priemonės: žiūronai, lupos.

TEMA. Keičiasi metų laikai. Naudotos priemonės: termometras.

TEMA. Į žydinčias pievas. Integruota pamoka su penktokais ir Gamtos mokytoja V. Jakaityte. Naudotos priemonės: petri lėkštelės, žiūronai, lupos, vonelės.

MATEMATIKA

TEMA. Kiek ilgesnė, kiek trumpesnė? Naudotos priemonės: matavimo juosta, atstumų matavimo ratukas.

TEMA. Kas matuojama metrais, kilometrais? Naudotos priemonės: matavimo juosta, atstumų matavimo ratukas.

TEMA. Kas matuojama gramais, kilogramais? Naudotos priemonės: svarstyklės.

TEMA. Kas matuojama litrais? Naudotos priemonės: stiklinės, švirkštas, matavimo indas.

TEMA. Kaip apskaičiuoti įvykio trukmę? Naudotos priemonės: chronometras.

TECHNOLOGIJOS

TEMA. Tvirti daiktai. Naudotos priemonės: vonelės, kaitinimo priemonės, mediniai kubeliai.

   Visomis naudotomis priemonėmis mokiniai atliko paprastus tyrimus, mokėsi naudotis paprasčiausiais buitiniais matavimo prietaisais, kurie padėjo pažinti medžiagų savybes, atlikti įvairius matavimus, atpažinti paprastus objektus.

2 klasėje:

1. Integruota pasaulio pažinimo ir dailės pamoka. Tema „Pirmieji rudens požymiai“. Panaudotos priemonės: lupa, žiūronai, gamtos tyrinėjimo rinkinys.

2. Pasaulio pažinimo pamokose:

Tema „Koks bus oras?“ – panaudotas termometras (oro temperatūrai), minimeteo stotelė.

Tema „Kartais imame ir susergame“ – panaudotas termometras (kūno temperatūrai matuoti).

Tema „Plūduriuoja ar skęsta?“ – panaudotos priemonės: vonelė, guminis kamštis, maišymo lazdelė, padėklas.

Tema „Ką gali magnetas?“ – panaudotas magnetų ir metalinių plokštelių rinkinys.

Tema „Kam reikia termometro?“ – panaudoti termometrai: oro, kūno, skaitmeninis (skysčiams ir maistui).

Tema „Matavimo priemonės“ – panaudotos priemonės: matavimo juosta, chronometras, atstumų matavimo ratukas, virtuvinės, spyruoklinės ir buitinės svarstyklės, termometras, matavimo cilindrų rinkinys.

Tema „Mažieji pievų gyventojai“ – panaudotas tinklelis vabzdžiams gaudyti, lupa, žiūronai.

Tema „Šviesa ir šešėlis“ – panaudotas kompasas.

3 klasėje:

1. Tema – „Elektros grandinė. Energija – kas tai? Paprasčiausios elektros grandinės tyrimas“.

Dalykinė kompetencija. Išmoko sudaryti elektros grandinę, pasirinkdami reikiamas jos dalis ir apšviesdami pačių pasigamintą teatro sceną.

Priemonės. Elektros grandinių rinkinys.

2. Tema – „Be vandens nėra gyvybės. Vandens tarša“.

Dalykinė kompetencija. Išmoko pasigaminti paprasčiausią mišinį ir nustatyti, kurios medžiagos tirpsta vandenyje, kurios netirpsta. Išmoko paprasčiausiu filtravimo būdu atskirti netirpias mišinio medžiagas.

Priemonės: Erlenmejerio kolba, piltuvėliai, filtravimo popierius, matavimo indas su rankena, uždaromas indelis (100-150ml), šaukštelis.

Medžiagos: vanduo, smėlis, juodžemis, durpės, žvyras, akmenys.

3. Tema „Visos medžiagos gali kisti. Medžiagas sumaišykime... ir atskirkime. Naujos medžiagos susidarymas kintant medžiagų būsenoms tyrimas“.

Dalykinė kompetencija. Moka paaiškinti, kaip gali būti atskirtos sumaišytos medžiagos. Pateikia pavyzdžių, kurios medžiagos tirpsta ar netirpsta. Išmoko garinant iš tirpalo atskirti kietąsias medžiagas.

Priemonės: žema stiklinė, garinimo lėkštelė, spiritinė lemputė, trikojis, tinklelis, padėklas, degtukai, šaukštas.

Medžiagos: vanduo, smulki valgomoji druska.

4. Tema „Vandens telkinių gyvūnų tyrimas (buožgalvių)“.

Dalykinė kompetencija. Susipažino su vandens ekosistema ir čia gyvenančių gyvūnų prisitaikymu.

Priemonės: lupa, gamtos tyrinėjimo rinkinys, termometras, liniuotė, vienkartinė plastikinė balta lėkštelė, išmanusis telefonas.

5. Tema – „Sliekas–požemio gyventojas. Pažintis su slieku. Bestuburių tyrinėjimas“.

Dalykinė kompetencija. Atliko nesudėtingus sugretinimus, išskyrė gyvų ir negyvų objektų skirtumus ir panašumus. Ugdėsi supratimą, kad gamtoje visi organizmai susiję ir yra naudingi.

Priemonės: lupa, stiklinė Petri lėkštelė, 1,5 l plastikinis butelis, kastuvėlis, juodžemis, smėlis.

6. Tema – „Vandens būsenų kitimas“.

Dalykinė kompetencija. Išmoko skirti skystąją, kietąją, dujinę vandens būsenas.

Priemonės: karščiui atspari (borosilikatinė) stiklinė 600ml, žema stiklinė, elektrinė viryklė, termometras skysčiams, žymeklis, laikrodis, plastikinė vienkartinė stiklinė. Medžiagos: vanduo, ledo kubeliai.

2019-2020 m.m. 

1. Integruota matematikos pamoka 1 ir 3 klasėje

         Lapkričio 18 dieną vyko integruota matematikos pamoka pirmoje ir trečioje klasėse. Pamokos tema „Ilgio matai. Kaip matuoti liniuote, matavimo juosta ir rulete“. Pamokoje buvo panaudotos priemonės: matavimo juostos ir ruletės. Pamoka vyko klasėje ir darželio teritorijoje. Klasėje mokiniai, dirbdami porose, su matavimo juosta matavo draugo ūgį, švarkelių, rankų ilgį, riešo ir galvos apimtį. Darželio teritorijoje, dirbdami grupėse, su rulete matavo atstumus, smėlio dėžių, sūpynių ir kitų daiktų ilgius. Pamokoje mokiniai išmoko matuoti, užrašyti gautus duomenis, juos apibendrinti, daryti išvadas (informacija mokytojos Danutės Daunorienės, nuotraukos Kristinos Budriuvienės).

             

                                                     Matematika 1 klasė (2019-12-18) 

Tema "Kuo matuoti ilgį?"

Išsiaiškinome, kokiais matavimo įrankiais galima išmatuoti daikto ilgį. Panaudotos priemonės: matavimo juostelės ir ruletės.

 

 

                           Matematikos pamoka 2 klasei 2019 m. gruodžio 20 d.

Tema – daiktų svėrimas.

Mokiniai turimas žinias pritaikė praktikoje. Su įvairių rūšių svarstyklėmis buvo sveriami daiktai, duomenis mokiniai užrašė sąsiuviniuose. Jie bandė spėti daikto apytikrį ėorį, po to jį pasveria ir palygino su savo spėjimu.

  

Tyriminis darbas pasaulio pažinimo pamokose antroje ir trečioje klasėje

sausio 20 d.

Antros klasės pamokos tema „Lietuvos naudingosios iškasenos“

Buvo panaudotos šios priemonės: naudingų iškasenų rinkinys, lupos. Mokiniai pamokoje susipažino su Lietuvoje iškasomis naudingomis iškasenomis: moliu, žvyru, smėliu, kvarciniu smėliu, durpėmis, gintaru, dolomitu, klintimis, kreida. Tyrinėjo žiūrėdami per lupą. Jas lygino, darė išvadas, kur ir kaip naudojamos šios naudingosios iškasenos.

Trečios klasės pamokos tema: „Vandens tarša ir jo valymas“

Panaudotos šios priemonės: Stiklinė 250 ml, filtravimo popierius, kūginiai piltuvėliai, kolbos. Mokiniai pamokoje prisiminė išvyką į valymo įrenginius ir kaip yra valomas vanduo. Tyriminįs darbas vyko tokia eiga: paruošė nešvaraus vandens mišinį. Piltuvėliuose paruošė valymo būdus: žvyro, smėlio ir filtro. Stebėjo, kaip valosi vanduo. Darė išvadą, kuris vandens valymo būdas yra veiksmingiausias.

        

 

Tyriminis darbas pasaulio pažinimo pamokoje antroje ir trečioje klasėje kovo 5 d.

Trečios klasės pamokos tema „Elektros grandinė“. Buvo panaudotos šios priemonės: elektros grandinės rinkiniai ir baterijos. Mokiniai atliko tyriminį darbą, jungdami elektros grandinę, panaudodami rinkinio prietaisus. Į šį darbą sėkmingai įsijungė ir antros klasės mokiniai. Darė išvadas, kodėl užsidegė elektros lemputė, atsirado garsas, įkaito viela.

   

4 klasė. Tema: Metalo savybės. Rūdijimas

Dalykinė kompetencija. Mokės paaiškinti iš kokių medžiagų padaryti surūdiję daiktai. Atlikę bandymą padarys išvadą, kodėl vienos vinys surūdijo, o kitos ne.

Priemonės: 3 lėkštelės, 3 vatos tamponėliai, 12 metalinių vinių.

Medžiagos: grynas vanduo, sūrus vanduo, lakas, mašininė alyva.

Išvada: Greičiausiai surūdijo vinys padėtos ant vatos pamirkytos sūriame vandenyje. Nesurūdijo tos vinys, kurios buvo įmerktos į mašininę alyvą. (Bandymo nuotrauka pridedama).

 

4 klasė. Tema: Plūduriuoja ar grimzta

Dalykinė kompetencija. Mokės paaiškinti, kodėl daiktai plūduriuoja arba skęsta. Kaip kiekvienu atveju sąveikauja keliamoji ir sunkio jėgos.

Priemonės: dubuo su vandeniu, plastikinis kamuoliukas, plastilino gumulas, 2 vienodo dydžio kiaušiniai.

Medžiagos: grynas vanduo, druska.

Išvados: 1) Kamuoliukas plūduriuoja, nes sunkio jėga yra mažesnė už keliamąją. Plastilino gniutulas nugrimzdo, nes sunkio jėga yra didesnė už keliamąją jėgą.

2) Kiaušinis plūduriuoja sūriame vandenyje. 

    

Tyriminis darbas pasaulio pažinimo pamokoje antroje ir trečioje klasėje kovo 12 d.

Pamokos tema „Ką gali magnetas?“

Mokiniai atliko tyriminį darbą, naudodami iš aplinkos paimtus daiktus ir susiejo su medžiagų savybėmis. Išsiaiškino, kad magnetai turi du skirtingus polius. Padarė išvadą, kad vienodi poliai vienas kitą stumia, o priešingi – traukia ir kad magnetas gali traukti daiktus iš geležies. Į tyriminį darbą įsitraukė ir trečios klasės mokiniai. Buvo panaudotos šios priemonės: magnetų ir metalinių plokštelių rinkinys, drožlės, 8 plokštelės (monetų tipo), įvairios medžiagos (sąvaržėlės, gumytės, pieštukas, popierius, akmenukai ir kt.).

    

 

     Pirmokų tiriamieji darbeliai nuotolinio mokymosi metu 

          Labai gaila, kad didelė dalis gamtamokslinių priemonių panaudojimo pamokų, vyksta dabar. Karantino metu vaikai dirba ir naudoja  priemones, turimas namuose. 

2020-04-02 Tema. Medžiagos ir jų savybės. Mokiniai sužinojo, kad dirbant su medžiagomis, keičiasi jų savybės: garuoja, kinta konsistencija, sudėtis, tūris.

Panaudotos priemonės: matavimo indai, stiklinės, vonelės, mediniai kubeliai.

 

2020-04-21 Tema. Kaip įdomu stebėti gamtą. Stebėjo, tyrinėjo, fiksavo ir apibūdino savo patyrimu, gyvų organizmų priklausomybę nuo aplinkos, oro sąlygų, besikeičiančių metų laikų. Tyrinėjo medžio kaladėles, tvirtumą, gaminam rėmelį.

Panaudotos priemonės: lauko termometrai, lupos, foto aparatai, maišymo lazdelės.  

 Stebėdami pavasario požymius ir gerus darbus vaikai darė. Mėta pririnko net 3 maišus šiukšlių.

   

             

       

 

2020-04-28 Tema. Keičiasi metų laikai. Savo patyrimu apibūdino vasarą, rudenį, žiemą, pavasarį. Suprato, kad gyvi organizmai priklauso nuo metų laikų kaitos.

Panaudotos priemonės: termometrai oro temperatūrai matuoti, lupos, mikroskopas.

2020-05-12 Tema. Į žydinčias pievas. Pagal pagrindinius požymius atpažino žydinčias pievų gėles, žoles.

Panaudotos priemonės: foto aparatai, gamtos tyrinėjimo rinkinys.

 

 

Ketvirtokų patyriminė gamtos pažinimo veikla

       Gegužės 12–19 d. ketvirtokai vykdė patyriminę pasaulio pažinimo veiklą. Tema: „Kiekvienam – sava aplinka“. Vaikai mokėsi tyrinėti ir apibūdinti gyvų organizmų priklausomybę nuo aplinkos, b esikeičiančių metų laikų, suvokti ir paaiškinti gyvų organizmų prisitaikymo prie aplinkos reikšmę.

       Mokiniai vaizdo pamokoje diskutavo, ko reikia, kad išliktų, išgyventų, išaugintų vaikus, visoms gyvoms būtybėms. Kaip joms tenka išmokti prisitaikyti prie aplinkos sąlygų. Kaip prisitaikę prie aplinkos jiems gerai pažįstami augalai ir gyvūnai.

       Kiekvienas mokinys gavo užduotį ne tik atpažinti įprastus augalus ir gyvūnus, bet ir išsiaiškinti, kokioje aplinkoje jie gyvena. Užduotis turėjo atlikti per savaitę. Aironas tyrinėjo namų tvenkinyje ,gyvenančius buožgalvius ir varles. Majus senelio kieme skaičiavo ežio spyglius. Karolina miškelyje surado sraigių ir stebėjo jų kūno sandarą. Pavėsingoje drėgnoje vietoje Domas iškasė ir nufotografavo slieką. Gabija su tėveliais augina vandens lelijas. Austėjai pavyko nufotografuoti ant kiaulpienės ropinėjančią bitę, o šalia Medeinės namų, prie upelio auga pelkinės purienos. Stebėtus gyvūnus ir augalus mokiniai nufotografavo, naudodamiesi įvairiais informacijos šaltiniais aprašė jiems būdingus požymius, pamokoje pasidalijo savo stebėjimų įspūdžiais.

  

  

1 klasė

2020-05-20 Tema. Kas matuojama metrais. Atlikdami matavimus, suvokė, kada ilgį, atstumą, patogu matuoti metrais.

Panaudotos priemonės: matavimo juostos, ruletės.

2020-05-26 Tema. Kilogramas. Išsiaiškino, kas matuojama kilogramais, nustatė daiktų masę.

Panaudotos priemonės: buitinės svarstyklės.

2020-05-27 Tema. Kas matuojama litrais? Atliko tyrimus su įvairios talpos indais.

Panaudotos priemonės: Stiklinių ir matavimo indų rinkiniai.

2020-06-03 Tema. Paprastų tyrimų atlikimas. Mokėsi naudotis paprastais buitiniais ilgio, laiko, masės ir tūrio matavimo prietaisais.

Panaudotos priemonės. Matavimo indai, metrai, laikrodis, svarstyklės.

      

 2020–2021 m. m.

Fizikos pamoka 10 kl. „Kondensatorius elektros grandinėje“

          Mokantis temą „Kondensatorius“, labai sunku mokiniams be priemonių nupasakoti, kaip veikia kondensatorius. Mokytojas į pagalbą gali pasitelkti priemones, gautas iš projekto ,,Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“. Su maketavimo plokštėmis ir prie esančiomis papildomomis priemonėmis, galima sumodeliuoti labai daug schemų. Viena iš tokių schemų ir būtų kondensatoriaus veikimas. Mokiniams iš karto atsirado smalsumas tik pradėjus atsirinkinėti priemones, reikalingas pamokai. Vienos komandos be papildomų paaiškinimų sumaketavo duotą schemą, kitoms prireikė mokytojo pagalbos. Klydo jungdami diodus ir šviesos Led lemputes. Tačiau visi galiausiai pasiekė lauktą rezultatą. Prijungtos lemputės prie šaltinio vienodai ryškiai švietė. Atjungus nuo baterijos, pirmoji lemputė iškart užgeso, o antroji – pamažu. Išjungus jungiklį,kondensatorius C1 pradeda išsikrauti – šviesos diodas LED1 užgęsta, nes diodas D1 nepraleidžia priešinga kryptimi tekančios elektros srovės, tačiau šviesos diodas LED2 gęsta pamažu, nes juo teka elektros srovė, iškraudama kondensatorių. Pamokai pasibaigus matėsi, kad tokia praktinė užduotis mokiniams žymiai geriau patinka (fizikos mokytojas Mindaugas Macijauskas).

 

 

Rugsėjo mėnesį 2 klasėje vyko šios matematikos pamokos, kurių metu naudojome gautas priemones:

09-21 Tema: Masė. Panaudotos priemonės: spyruoklinės ir buitinės svarstyklės.

09-22 Tema: Kas matuojama metrais, centimetrais, kilometrais? Panaudotos priemonės: matavimo juostos, ruletės, liniuotės. 

09-23 Tema: Talpa. Panaudotos priemonės: įvairių dydžių matavimo indai. 

09-24 Tema: Laikas. Panaudotos priemonės: skaitmeninis laikrodis.

Fizikos pamoka 8 kl. Vidutinio judėjimo greičio skaičiavimas

       Pradėjus mokytis apie mechaninį judėjimą, aštuntokai susiduria su fizikinių uždavinių sprendimo problemomis. Geriausias būdas išmokti – tai eksperimentavimas. Panaudojus iš projekto gautas priemones (medines lenteles ir metalinius rutuliukus), mokiniai atliko bandymus. Atskiros grupelės ant skirtingų paviršių matavo kamuoliuko vidutinį greitį, kuriuo juda kamuoliukas, nusileidęs nuo nuožulniosios plokštumos. Eksperimentui buvo reikalingi ir telefonai laikui fiksuoti. Žinodami atstumą bei laiką, per kurį kamuoliukas nuriedėjo, mokiniai nesunkiai apskaičiavo ir rutuliuko greitį. Įsitikinome, kad rutuliukas greičiausiai riedėjo ant plytelių koridoriuje. Lėčiausiai – ant žolės. Atlikę eksperimentą, mokiniai praktiškai išmoko, kaip apskaičiuoti kūno greitį.(fizikos vyr. mokytojas Mindaugas Macijauskas).

 

 

8 klasės mokinių chemijos praktikos darbas ,,Filtravimas"

    Praktikos darbas buvo atliekamas 2020 m. spalio 20 d. Šio darbo metu aštuntokai atliko kreidos ir vandens mišinio filtravimą. Naudotos priemonės: cheminė stiklinė, kūginis piltuvas, filtravimo popierius, grūstuvė su grūstuvėliu, kūginė kolba, šaukštelis.

    

 

Tyriminis darbas pasaulio pažinimo pamokose trečioje ir ketvirtoje klasėje kovo 22 dieną

Trečios klasės pamokos tema – „Šilumos laidininkai“. Buvo panaudotos šios priemonės: elektrinė viryklė, puodas, įvairūs daiktai (šaukštas, raktas, liniuotė, trintukas, pieštukas). Mokiniai, palaikę šiuos daiktus karštame vandenyje, padarė išvadas, kurie yra geri šilumos laidininkai, o kurie – blogi šilumos laidininkai. Išvadas fiksavo stebėjimo lape.

Ketvirtos klasės pamokos tema – „Metalo savybės. Rūdijimas“. Buvo panaudotos šios priemonės: garinimo lėkštelės, filtravimo popierius, metalinės sąvaržėlės, druska, vanduo. Kiekvienas mokinys turės stebėti pasirinktą lėkštelę, kaip vyks (arba nevyks) rūdijimo procesas. 5 dienas mokiniai turės stebėti vykstančius procesus, fiksuoti stebėjimo rezultatus ir daryti išvadas. Pirmoje lėkštelėje – nevirintas, antroje – virintas, trečioje – sūrus vanduo, ketvirtoje – sudrėkintas filtravimo popierius, penkta – palikta tuščia. Padaryti išvadą, kada metalas labiausiai rūdija, o kada mažiausiai (informaciją ir nuotraukas pateikė mokytoja D. Daunorienė).

            

 

 Pasaulio pažinimo pamoka ketvirtoje klasėje kovo 25 dieną

        Pamokos tema „Tyrinėjame medžiagas“. Buvo panaudotos šios priemonės: stiklinių rinkinys, maišymo lazdelės, vanduo, druska, cukrus, miltai, ryžiai, grikiai, makaronai, medus, aliejus. Mokiniai į stiklines su vandeniu bėrė druską, cukrų, ryžius, miltus, makaronus, dėjo medų. Stebėjo, kas atsitiko su druska, cukrumi, medumi, kaip pasikeitė vandens spalva. Darė išvadą, kad šių medžiagų atskirti negalima, nes ištirpo. Subėrę ryžius, grikius makaronus padarė išvadą, kad šias medžiagas galima atskirti nupylus vandenį, nes jos yra kietos. Į stiklinę su vandeniu įpylė aliejaus ir panardino paukščio plunksną. Darė išvadą, kodėl pasunkėjo plunksna ir kodėl paukščiai žūsta, kai įvyksta ekologinė katastrofa, išsiliejus tepalams (informaciją ir nuotraukas pateikė mokytoja D. Daunorienė).

 

Pasaulio pažinimo pamoka 2 klasėje kovo 25 d.

       Pamokos temos: “Plūduriuoja ar skęsta?” ir “Ką gali magnetas?” Mokiniai atliko bandymus su įvairiomis medžiagomis, jas tyrė ir grupavo pagal jų savybes: skęsta ar plūduriuoja. Paaiškino, kuo skiriasi viena  nuo kitos kasdieninėje aplinkoje esančios medžiagos. ir išsiaiškino, kad magnetas gali traukti daiktus iš geležies. Panaudotos priemonės: magnetų ir metalinių plokštelių rinkinys bei matavimo indai vandeniui (informaciją ir nuotraukas pateikė mokytoja K.Budriuvienė).

 

Antrokų tiriamoji veikla per pasaulio pažinimo ir matematikos pamokas (gegužės mėn.)

 

Projekto priemonių naudojimas gamtos ir žmogaus pamokose „Magnetai ir jų savybės" „Magneto poliai turi pavadinimus" 5 klasėje

            Gegužės 24 dieną 5 klasės mokiniai gamtos ir žmogaus pamokose „Magnetai ir jų savybės“ bei „Magneto poliai turi pavadinimus“ gilino žinias apie magnetus ir jų savybes. Panaudotos iš projekto ,,Mokyklų aprūpinimas gamtos ir technologinių mokslų priemonėmis“ gautos priemonės: 3 magnetų rinkiniai, 3 plokštelių rinkiniai magnetizmui demonstruoti, geležies drožlės (informaciją ir nuotraukas pateikė mokytoja V. Jakaitytė).